Šliužų naikinimas

Kaip kovoti su užpuolusiais šliužais?

Šliužai yra invazinė rūšis ir pagal Invazinių rūšių įstatymą, invazines rūšis reikia naikinti, joms negali būti jokio gailesčio. Taip pat nenaikinant šios invazinės rūšies galite sulaukti baudos.

Šliužas – tai dažnai daug žalos pridarantis, nakties gyvis, besislepiantis, o naktį išlendantis maitintis, priklausantis pilvakojų moliuskų klasei.  Invaziniai šliužai yra hermafroditai (dvilyčiai) ir kiekvienas iš jų padeda po 200-500 kiaušinių. Atkeliavę į Lietuvą invaziniai šliužai čia prisitaikė prie mūsų gamtinių sąlygų ir neširuošia trauktis. Šliužų natūralių priešų, tokių kaip varlių, ežių ir kai kurių paukščių nėra pakankamai, todėl šliužus reikia rinkti ir naikinti žmogui. Vienu metu augalų vegetacijos laikotarpiu galima rasti kiaušinių, suaugusių ir jaunų šliužų. Dažniausiai žmonės šliužus pastebi liepą-rugpjūtį, kai šie jau būna paaugę, 6–7 cm ilgio, piršto storio, bet reikėtų neapsigauti ir atidžiai sekti situaciją, kas darosi jūsų sklype jau ankstyvą pavasarį ir stebėti ar neatsirado šliužų jauniklių. Jeigu nepavyksta su šliužais susitvarkyti tik juos renkant, tuomet siūlome naudoti moliuskocidą.

Kaip ir kada naikinti šliužus?

Lima oro yra moliuskocidas, skirtas apsaugoti lauko ir sodo augalus nuo šliužų. Geriausia pradėti naudoti tuoj pat po augalų sėjos ar sodinimo, kai galimas vienkartinis paskleidimas visame plote, kurį galima pakartoti per sezoną kelis kartus. Naudoti reikia esant ramiu ir drėgnu oru, kuomet šliužai yra aktyviausi. Jei jie nevisiškai išnyksta po pirmo panaudojimo, naudojimą reikia pakartoti.

Moliuskocidą visada reikia naudoti pagal instrukciją, mūvėti apsaugines pirštines, devėti apsauginius drabužius, naudoti akių (veido) apsaugos priemones, vengti tiesioginio sąlyčio su produktu, saugoti granules nuo gyvūnų.

Paragavę moliuskocido, po kelių valandų šliužai  nustoja  ėsti  ir  pasitraukia  į  savo  slėptuves,  kur  nugaišta. Moliuskocidas, kurio veiklioji medžiaga metaldehidas, veikia patekusi į šliužo skrandį. Veikiant metaldehidui, šliužas pradeda dideliu kiekiu išskirti gleives, o tai sukelia dehidrataciją, sutrikdo odos apsaugą, judėjimo bei virškinimo funkcijas.

Moliuskocidus galima saugiai patalpinti į gaudykles šliužams. Tokias gaudykles galima naudoti arčiau vandens ir už kiemo ribų. Šliužų susitelkimo vietose jų gali būti nuolat (sezono metu), tik tuomet geriau gaudykles naudoti slėptuvėse, pavyzdžiui, po lentomis ar šiferio lakštais
Šliužų naikinimas, randant bent vieną šliužą, turi būti nepertraukiamas procesas. Šliužų naikinimui negali būti “laisvų plotų“: negali likti nė vienas neprižiūrimas plotas. Todėl rekomenduojama kaiminystėje skelbti “šliužų naikinimo dienas“ arba net “šliužų naikinimo savaites“, kai kaimynai padeda kaimynams susitvarkyti su šiukšlynais, kuriuose telkiasi šliužai: drėgnu apniukusiu oru visoje teritorijoje vienu metu vyksta intensyvus šliužų rinkimas ir naikinimas. Jei nors viename kaimyniniame sklype nebus išnaikinti šliužai, jie vėl greitai sugrįš į jūsų kiemą.

Gerai apgalvokite, kokiose vietose naudosite moliuskocidų granules, o šalia nuodų kasdien reikės šliužus gaudyti ir naikinti. Šliužai nepakenčia tiesioginės saulės spindulių ir sausros, todėl pažvelgę į sodybą, pagalvokite, kur jų dažniausiai aptinkate ir kur jie slepiasi saulėtomis dienomis ir žinokite, kad tokiose vietose turėtų atsirasti jų sankaupos bei kiaušinių dėtys:

• Augalų atliekų ir kitokios organikos krūvose: po nušienauta drėgna žole ar šienu, piktžolių, pūvančių obuolių, organinio maisto likučių ir pan.
• Po indais naminių gyvūnų ėdalui, lesalams ir vandeniui (lietingomis dienomis matysite ir indų viduje);
• Po augalų vazonais, dėžutėmis ir dekoratyvinėmis puošmenomis (tiks viskas: plytelės, akmenys, dekoratyvinės statulėlės ir kt.);
• Po įvairiais daiktais ,,ne vietoje” ar tarp daiktų pavėsinguose tarpuose: po lentomis, pavienėmis malkomis, šiferio lakštais, statybinėmis atliekomis, šiltnamių likučiais (plėvelės gabalais) ir panašiai;
• Po mulčiu ar ant jo (ypač, jei jis iš nupjautos žolės ar kitokios organikos);
• Aukštos žolės sąžalynuose (pvz. garšvose) ir po augalais su dideliais lapais (pvz. po rabarbarais, krienais, varnalėšomis ir pan.).